Vėlyva sedula „Jolico”

Aprašymas

Sedula yra vidutinio arba stambaus dydžio lapuotis krūmas arba nedidelis medis, užaugantis iki 3-4 m aukščio, su tamsiai rudomis šakomis ir žalsvomis šakelėmis. Augalas geltonais žiedynais pražysta labai ankstyvą pavasarį (kovo mėn.), gerokai prieš pasirodant lapams. Žydėjimas ilgas, gali trukti iki 7 savaičių.

Vaisius – pailgai ovalus raudonas kaulavaisis yra 2 cm ilgio ir 1,5 cm skersmens, turi tik vieną sėklą, sveria 7-9 g. Uogos savo išvaizda primena kavamedžio uogas. Sunokęs vaisius būna tamsiai raudonas, kurio skonis geriausiai apibūdinamas kaip vyšnios ir spanguolės mišinys. Uogose yra mažai vukraus, bet gausu vitamino C ir pektinų. Uogos daugiausia vartojamos gaminti uogienėms, išėmus kauliukus ir išvirus su cukrumi ir apelsinų sultimis skoniu primena spanguolių padažą. Vaisius taip pat galima valgyti džiovintus. Azerbaidžane ir Armėnijoje vaisiai naudojami distiliuojant degtinę, Turkijoje ir Irane vasarą valgomi sūdyti – kaip užkandis – arba iš jų ruošiamas šerbetas. Sedulų vaisiai puikiai tinka drebučiams, marmeladams, vynui, tinktūroms (sedulų likeriui) gaminti. Konservavimui geriausiai tinka tie, kurie yra pernokę; jie renkami nuo žemės – tada būna minkštesni, netenka aitroko skonio.

„Jolico” – Austriška labai vėlyva veislė  – uogos noksta rugsėjo pabaigoje-spalio viduryje. Augalas yra kryžmadulkis, todėl reikia sodinti bent du skirtingų veislių augalus.